Natūralu, kad drauge su šalčiu ir žvarba artinasi peršalimo ligų bei gripo sezonas, kurio baiminasi visi, o ypač mažylio besilaukiančios ar nesenai kūdikėlio susilaukusios mamos. Nėščios moters, nesenai mažylio susilaukusios ar žindančios moters imunitetas yra daug silpnesnis. Todėl jos organizmą greičiau pažeidžia virusinės peršalimo ligos ir gripas. Susirgusios jos ilgiau sveiksta, o gydantis dažniausiai nerekomenduojama vartoti cheminių vaistų. Peršalimo ligos, ypač gripas, gąsdina kiekvieną nėščiąją. Sunki virusinė infekcija gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi ir sveikatą. Šiuo požiūriu pats pavojingiausias yra pirmasis nėštumo trimestras, kai vystosi būsimojo vaikelio organai ir sistemos. Manoma, jog šiuo laikotarpiu infekcinės ligos gali sukelti persileidimą, sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi ir pan. Antroje nėštumo pusėje šios ligos vaisiaus sveikatai ir vystymuisi – mažiau pavojingos. Tačiau gali paskatinti priešaikinį gimdymą ir įvairius vaisiaus vystymosi defektus. Todėl mažylio besilaukiančiai moteriai peršalimo ligų sezonu reikia elgtis itin atsakingai, vengti infekcijos ir stengtis stiprinti natūralią organizmo apsaugą. Savo sveikata ir imuniteto stiprinimu turėtų labiau pasirūpinti ir neseniai pagimdžiusios bei krūtimi maitinančios moterys. Mat po gimdymo moters organizmas yra ypač pažeidžiamas ir jautrus infekcijai. Žinoma, mamos liga jau negali pakenkti gimusio kūdikėlio sveikatai. Tačiau sunkia infekcija serganti mama gali užkrėsti ir savo mažylį. Be to, nesunku

suprasti kokių pastangų prireikia, kad gripuojanti žindyvė galėtų pasirūpinti savo kūdikiu.

 

Ką patartų specialistas?

Sveikatos priežiūros specialistas paklaustas kaip šaltuoju metų laiku išvengti infekcinių peršalimo ligų, nedvejodamas atsakytų, kad siekiant išvengti gripo, reiktų pasiskiepyti, bet tai, deja, neapsaugos nuo kitų peršalimo ligų. Todėl reikia vengti infekcijos, stengtis mažiau būti uždarose patalpose, kuriose yra daug žmonių, dažniau nei įprasta plauti rankas ir pan. Tačiau svarbiausia - palaikyti natūralią organizmo apsaugą ir imunitetą, o visų pirma - kasdien aprūpinti savo organizmą optimaliu vitamino C kiekiu.

 

Tai ką turime žinoti apie vieną svarbiausių vitaminų

Vitaminas C stiprina organizmą, todėl jis nuo seno vartojamas infekcinių ligų profilaktikai, sveikstant po sunkių ligų, operacijų. Tai vienas labiausiai paplitusių, beveik visų multivitaminų sudėtyje esantis ir bene dažniausiai vartojamas vitaminas. Pirmą kartą natūralus vitaminas C buvo išskirtas iš apelsinų ir kopūstų lapų, vėliau jis

aptiktas ir kituose vaisiuose bei daržovėse. Nuo to laiko mokslininkai ne tik išmoko susintetinti šį vitaminą, bet ir ištyrė jo poveikį žmogaus organizmui. Dabar žinoma, jog be vitamino C žmogaus organizme negali vykti tam tikros fermentinės reakcijos. Jis dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose, angliavandenių, baltymų, aminorūgščių apykaitoje, aktyvina folinę rūgštį, skatina eritrocitų gamybą. Vitaminas C būtinas fiziologinei antinksčių, hipofizės, lytinių liaukų veiklai. Šis vitaminas padeda reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, slopina kraujagyslių aterosklerozės vystymąsi, dalyvauja organizmui pasisavinant geležį, padeda palaikyti optimalų cinko, vario ir mangano kiekį organizme. Vitaminas C stiprina kraujagyslių sieneles, didina jų elastingumą, dalyvauja formuojantis jungiamajam audiniui, kaulams, dantims. Vitaminas C labai svarbus imuninės sistemos veiklai: žmogaus organizme jis didina interferono kiekį kraujyje, taip pat saugo ląsteles nuo virusų poveikio ir neleidžia jiems prasiskverbti į vidų. Todėl optimalus vitamino C kiekis organizme padeda išvengti infekcinių peršalimo ligų ir gripo, o susirgus - greičiau pasveikti. Tačiau žmogaus organizmas šio svarbaus vitamino nesintetina, todėl jo kasdien turime gauti su maistu. Sveikam suaugusiam žmogui per parą reikia gauti apie 60-70 mg vitamino C. Daugiau šio vitamino reikia kūdikio besilaukiančioms, krūtimi maitinančioms moterims. Šio vitamino poreikis padidėja patiriant stresą, sergant gripu, peršalimo ligomis.

 

Liūdna tiesa apie vitaminą C

Nežiūrint to, kad šio begaliniai svarbaus mūsų organizmui vitamino yra daugelyje kasdien valgomų maisto produktų, daugelis mūsų jo gauna nepakankamai. Milžiniška šviežiuose maisto produktuose esanti vitamino C dalis suyra ruošiant maistą. Jis greitai skyla aukštoje temperatūroje, veikiamas atmosferos deguonies, saulės šviesos, sunkiųjų metalų. Todėl netinkamai laikant maisto produktus, gaminant patiekalus prarandama iki 85 proc. vitamino C, esančio šviežiuose produktuose. Maža to - ne visas maiste esančio vitamino C kiekis pasisavinamas organizme. Jo pasisavinimą ženkliai sumažina kartu valgomi saldumynai, baltymų turtingi produktai. Vitamino C atsargos šviežiuose produktuose sumažėja net juos laikant. Paskaičiuota, kad po trijų dienų šaldytuve švieži žalumynai praranda apie 30 proc. vitamino C. Todėl įprastai maitinantis su kasdieniu maistu gaunamas vitamino C kiekis gali būti nepakanakamas. Ypač kai dėl nėštumo ar žindymo šio vitamino poreikis organizme yra padidėjęs. Akivaizdūs vitamino C stokos signalai - bepriežastinis nuovargis, mieguistumas, sumažėjęs darbingumas, apetito stoka, sumažėjęs atsparumas infekcinėms ligoms ir pan. Siekiant išvegti vitamino C stokos, patartina jo atsargas papildyti vartojant specialius maisto papildus. Ypač jei juose esantis vitaminas C išgautas iš natūralių produktų. Pavyzdžiui, Jamieson Vitaminas C, kuris yra pagamintas iš natūralių vaisių minkštimo ekstrakto, acerolos, erškėtuogių. Jamieson vitaminas C skanių kramtomųjų šviežių apelsinų skonio tablečių sudėtyje yra 500 mg vitamino C, kuris į organizmą patenka labai fiziologišku būdu ir yra gerai jo pasisavinamas. Todėl suaugusiesiems ir vaikams vyresniems kaip 12 metų amžiaus pakanka per dieną sukramtyti vieną Jamieson vitaminas C tabletę. Verta įsidėmėti: dauguma specialistų pritaria nuomonei, kad besaikis vitamino C vartojimas nėra racionalus. Manoma, kad 250 mg vitamino C reikėtų gauti iš natūralių šaltinių ir dar 500 mg su specialiais maisto papildais.