Idomūs faktai apie vitaminus bei mineralus.

Ar žinote, kad 12 metų berniukas, norėdamas gauti visą reikiamą kalcio kiekį, kas dieną turėtų...

Kad gautumėte 400 mg mėlynių ekstrakto, reiketu suvalgyti 2 kg melyniu! Ir taip kasdien!

12 metų berniukas, norėdamas gauti visą reikiamą kalcio kiekį, kas dieną turėtų išgerti 1 l pieno arba suvalgyti 1 kg varškės ar sūrio, taip pat dar keletą kiaušinių ir vieną kitą šaukštą žuvų taukų.

http://www.sveikaszmogus.lt

Liucernos pirmiausia pradėtos auginti senovės Persijoje prieš 2500 metų. Plačiau Europoje liucernas pradėjo auginti XVIII amžiuje. Šiuo metu pasaulyje jų pasėjama daugiau kaip 20 mln. ha.

Garuose virtose daržovėse išlieka beveik du kartus daugiau vitaminų negu virtose paprastai. Dar daugiau vitaminų išlieka daržovėse, virtose aukšto slėgio garuose.

http://www.sveikaszmogus.lt

Ženšenis auga Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Šio augalo šaknis jau tūkstančius metų naudojama liaudies medicinoje. Jis minimas seniausiuose kinų medicinos raštuose kaip seniausias vartojimo tradicijas turintis vaistinis augalas, tonizuojantis skrandžio veiklą, gerinantis smegenų veiklą, turintis įtakos ilgesnei gyvenimo trukmei.

Vienas iš natūralių vitaminų ir energijos šaltinių yra daigintos sėklos. Energija, kuri susikaupia dygimo metu grūdo gemale, labai naudinga mūsų organizmui, o sėklose dygimo metu net iki dešimties kartų padaugėja vitaminų. Daiginti želmenys suteikia daugiau energijos, mes tampame aktyvesni, sveikesni, žvalesni ir budresni.

Į Europą nakvišos buvo atvežtos XII amžiuje. Tuomet nakviša europiečiams atrodė stebuklingas augalas. Pasak tų laikų vokiško posakio, „svaras nakvišų šaknų suteikia daugiau stiprybės nei centneris jautienos“.  Ar žinote, kad lašišos labai jautrios cheminiams teršalams, todėl jas galima laikyti aplinkos švarumo indikatoriumi.

http://www.sveikaszmogus.lt

http://www.sveikaszmogus.ltGeležis saugo moters ir kūdikio organizmą nuo mažakraujystės.  Nėščiosioms reikia du kartus daugiau geležies – apie 25 mg per dieną. Geležies yra džiovintuose vaisiuose, kepenyse, grūdėtoje duonoje.

http://www.bioformule.lt

Folio rūgšties gausu špinatuose, salotose, kiaušiniuose, piene, alaus mielėse, ikruose.

http://www.imunitetas.lt

B grupės vitaminų gausu mielėse, grūdų sėlenose, kepenyse, inkstuose, liesoje mėsoje, žuvyje,  kiaušiniuose, ruginėje duonoje, riešutuose, baklažanuose, bananuose.

http://www.spa.lt

Kviečių želmenyse ir šviežiose želmenų sultyse gausu chlorofilo, enzimų, vitaminų A, B, B12, C, E, K, amino rūgščių, mineralų ir daugiau nei 90 žmogui reikalingų mikroelementų.

http://www.sveikaszmogus.lt

Kofermento Q 10 daugiausia raudonoje mėsoje, kepenyse ir širdies raumenyje. 

http://www.sveikaszmogus.lt

Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

http://www.saltinelis.lt

Lecitino yra daugelyje maisto produktų, pavyzdžiui, sojų pupose, grūdinėse kultūrose, alaus mielėse, žuvyse, kiaušinių tryniuose.

http://www.coral-club-lt.eu

Pavasarį trūkstamų vitaminų atsargas galite papildyti ir valgydami morkas, burokėlius, kopūstus ar vaisius. Tiesa, po žiemos juose vitaminų mažiau negu rudenį.

Daugiausia vitamino C yra: erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose.

Svarbiausi vitamino E šaltiniai: saulėgrąžos, džiovinti migdolai ir lazdynų riešutai, žemės riešutai, kviečių  grūdų gemalai, nesmulkinti grūdai, žuvų kepenys, augaliniai riebalai.

Vienas cinko šaltinis yra austrės, krevetės, silkės, kepenys, grybai, grūdinės kultūros, saulėgrąžų ir arbūzų sėklos.

Svarbiausi chromo šaltiniai: alaus mielės, austrės, kepenys, bulvės, grūdai, mėsa, sūris, rupi duona, kukurūzai, juodoji arbata, kava, jūros produktai.

http://www.tvirtas-kunas.lt

Sąnarių ligas taip pat gali padėti įveikti vaistingųjų augalų ekstraktai. Pavyzdžiui, imbieras, daugelio mūsų žinomas kaip prieskoninis augalas, dar senolių buvo vartojamas reumatiniams sąnarių pažeidimams gydyti. 

http://www.sveikaszmogus.lt